Select Page

Funkcijos

Kiekviena liauka turi savo funkciją, todėl visos jos yra svarbios. Pažvelkime pradžiai kokios ir kuriose vietose jos išsidėsčiusios.

698_regular_liaukos

Kankorėžinė liauka

Pasirodo, kankorėžinėje liaukoje, yra „smegenų smėlio“ – kalcio ir kitų mineralų kristalų. Rusų mokslininkai A.Paničevas ir A.Gulkovas ištyrė, jog šie mikroskopiniai kristalai reaguoja į subtiliausią banginį spinduliavimą, net į kosminių objektų gravitacinių laukų kitimą. Galbūt, gilinantis į epifizės paslaptis, paaiškės, kodėl žmogus reaguoja į žvaigždžių energijas ir kokiais fiziniais dėsniais grindžiama astrologija.

Hipofizė ir kankorėžinė liauka

Epifizės liauka, be to, gamina melatonino ir serotonino hormonus. Melatoninas sintezuojamas naktį, kai žmogus miega. Jo paskirtis – nuraminti, suteikti harmonijos ir ramybės pojūtį. Serotoninas gaminamas dieną, aktyvumo periodu. Serotoninas reguliuoja emocinį tonusą – puikią ar bjaurią nuotaikas. Nėra saulės, visi aplink paniurę ir pikti.

Gamta apdovanojo mūsų organizmą įrenginiu, gebančiu priimti šviesos signalus ir paversti signalais, kurie valdo mūsų organizmo ritmus. Centrinė šio įrenginio dalis – epifizis (kankorėžinė liauka) mūsų smegenyse. Jo pagrindinė funkcija – informacijos apie šviesą perdavimas iš išorės į organizmo vidų, ko pasėkoje yra palaikomi fiziologiniai ritmai, užtikrinantys prisitaikymą prie aplinkos. Šviesos informacija, priimta ypatingomis akių tinklainės ląstelėmis, neuronais  perduodama į epifizį. Tamsoje šie signalai skatina noradrenalino išsiskyrimą, kuris dirgina epifizio ląstelių membranų receptorius, stimuliuodamas melatonino sintezę epifizyje. Melatoninas – pagrindinis epifizio hormonas gaminamas iš amino serotonino, kuris susidaro iš su maistu gaunamos aminorūgšties triptofano. Fermentų, dalyvaujančių  triptofano vertime į serotoniną, slopinamas šviesa. Štai dėl ko šis hormonas gaminamas tamsiu paros metu. Dieną jo koncentracija kraujyje minimali, naktį – maksimali.

Melatoninas įtakoja  miegą ir sapnus – jis dalyvauja aktyvaus ir pasyvaus miego stadijų trukmės reguliavime. Dėl melatonino gamybos sutrikimų vyresniame amžiuje vyksta įvairių hormonų gamybos desinchronizacija, kūno temperatūros reguliavimo sutrikimai, miego sutrikimai.

Melatonino grafikas

Melatonino grafikas

Italų mokslininkas D.Pjerpaolis 1944 m. persodino senų pelių epifizės liaukas jaunoms cyplėms, kurios kaipmat paseno, o senutės pergyveno savo proanūkes. 2001 metais Pasauliniame gerontologų kongrese buvo pristatytas vaistas – epifizarinis epitalonas. Jis didina melatonino kiekį organizmuose, kurie po to ilgai nesensta ir jaučiasi aktyvūs. Mokslas, kaip visada remiasi chemijos technologijomis. Užtat dvasinė žmonijos patirtis rodo, jog skaistumas, sielos ramybė, nuolatinė vidinė ir išorinė harmonija padeda be papildomų hormonų injekcijų išlaikyti jaunatviškumą ir energiją iki žilos senatvės.

Ne veltui sakoma: „Miegas jaunina!“

Sakoma, jog  ši liauka vystosi tiems, kurie yra pakankamai išvystę hipofizę. Tai dar platesnio suvokimo liauka, kuri visiškai funcionuoti pradeda, kai širdis yra sąskambyje su protu, Viskas mylima ir priimama, matoma visa ko esmė! Čakros visiškai subalansuotos. Vystant hipofizę, vystosi ir epifizė Šios liaukos jogoje vadinamos meistrų liaukomis, nes jos atveria sąmonę ir veikia kaip antenos, bei aukštos energijos generatoriai.

Trumpas video lietuvių kalba. Anglų kalba labai daug video ieškokite: pinal gland.

Hipofizė

Pagrindinė žmogaus organizmo liauka. Ji ne tik pati išskiria hormonus, bet ir valdo endokrinines liaukas. Nervinėmis skaidulomis ji sujungta su pagumburiu. Jie kartu tvarko įvairius medžiagų apykaitos reiškinius. Galvos smegenų ir hipofizės ryšys paaiškina hormonų ir emocijų ryšį, pvz., moterims stresas gali veikti menstruacinį ciklą ir pan.

Hipofizė gamina augimo hormonus ir hormonus, atsakingus už pieno liaukų veiklą, gimdos susitraukimus.

Ji padeda skydliaukei, antinksčiams, kiaušidėms ir sėklidėms gaminti savus hormonus bei stimuliuoti jų veiklą.

Hipofizės vystymuisi svarbu suvokimas, jog mes – mažos, labai svarbios Visatos dalelės, kurios gyvena vienovėje su visais procesais, vykstančiais joje ir Žemėje, jog mes, gamta ir visa, kas yra aplink, esame Vienis.

 Problemos su hipofize gali būti tiems, kurie teisia, vertina, kritikuoja kitus, serga teisuoliškumo ir mokytojavimo ligomis, yra dogmatiški ir per daug materialistiški, t.y. nepripažįsta nieko, kas už materialiosios realybės ribų. Šios savybės persiduoda ir kitoms hormoninėms liaukoms.

Hipofizė reguliuoja:

  • augimą;
  • kraujospūdį;
  • iš dalies – nėštumą ir gimdymą;
  • laktaciją;
  • lytinių organų veiklą;
  • skydliaukės veiklą;
  • vandens pusiausvyrą organizme;
  • maisto medžiagų pavertimą energija.

Skydliaukė

Tai endokrininė liauka, kuri yra priekinėje kaklo dalyje. Ji nėra apčiuopiama ir matoma, pagrindinis šios liaukos vaidmuo – medžiagų apykaitos reguliavimas: kūno svorio, kūno temperatūros, širdies veiklos. Nuo skydliaukės priklauso žmogaus aktyvumas. Ši liauka atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio lygį, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinę veiklą ir kt.

Kol skydliaukė sveika, žmogus gerai jaučiasi, o jo mąstymas stebėtinai aštrus. Tačiau vos tik mažoji liauka sunegaluoja, žiūrėk, ir pats žmogus, tarsi nelaistoma gėlė, pradeda silpti, praranda gerą nuotaiką, darbingumą, galiausiai – sveikatą.

Kai skydliaukė suaktyvėja, ilgainiui išryškėja tokie požymiai: dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas. Žmogus tampa labai jautrus, jam sunku susikaupti, atlikti užduotį, sumažėja fizinis pajėgumas. Sulėtėjusios liaukos veiklos požymiai: vangumas, mieguistumas, sausa oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas.

Užkrūčio liauka

Ji turi tokią funkciją, kaip atpažinti įvairiausius svetimkūnius jūsų organizme. Ji svarbi imuninio atsako vystymuisi ir limfoidinio audinio gamybai. Užkrūčio liaukoje subręsta kaulų čiulpų ląstelės, vadinamos kamieninėmis ląstelėmis, o viena jų grupė, T limfocitai, yra priklausomi nuo liaukos. Tai labai svarbios kūno lastelės, kurios gamina antikūnius. Liauka ypač didelė būna vaikystėje.

Užkrūčio liauka gamina biologiškai aktyvią medžiagą timoziną, kuris svarbus T limfocitų gamybai kaulų čiulpuose. Nesubrendę T limfocitai iš kaulų čiulpų migruoja į užkrūčio liauką, ten baigia vystytis ir kraujotakos bei limfine sistema pasklinda po visą kūną.

Antinksčiai

Antinksčiai – porinė endokrininė liauka, esanti virš inkstų. Jie sekretuoja šiuos hormonus:

  • Mineralkortikoidus – reguliuoja organizmo skysčių bei elektrolitų kiekį;
  • Gliukokortikoidus – reguliuoja medžiagų apykaitą;
  • Vyriškus lytinius hormonus – androgenus, kurie skatina kaulėjimo procesą, baltymų sintezę raumenyse, kauliniame audinyje bei odos ląstelėse. Moters organizme pasigaminę androgenai reikalingi estrogenų sintezei. Ypač jie svarbūs menopauzės metu, nes tampa vieninteliu estrogenų šaltiniu moters organizme.
  • Antinksčiai sintezuoja ir adrenaliną bei noradrenaliną, kurie išsiskiria organizmo streso metu. Veikiant stipriems dirgikliams, adrenalinas skatina širdį plakti dažniau, stiprina jos susitraukimų jėgą, išplečia širdies bei smegenų kraujagysles.

Kasa

Kasos salelės yra sudarytos iš skirtingų rūšių ląstelių:

  • A ląstelės gamina hormoną gliukagoną;
  • B ląstelės – insuliną;
  • D ląstelės – somatostatiną.

A ir B ląstelių išskiriami hormonai reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Insulinas mažina gliukozės kiekį kraujyje padėdamas jai patekti į ląstelių vidų. Dėl insulino trūkumo – B ląstelių hipofunkcijos – sutrinka gliukozės transportas į ląsteles. Ši liga vadinama cukriniu diabetu.

Lytinės liaukos

Kiaušidė (moters organizme) ir sėklidė (vyro organizme). Vyriškos lytinės liaukos sekretuoja androgenus (testosteronas), o moterų lytinės liaukos – estrogenus (estrogenas, gestagenas). Vyro ir moters lytinės liaukos gamina abiejų lyčių hormonus – androgenus ir estrogenus, tik išskiria skirtingus jų kiekius. Hormonai skatina pirminių ir antrinių lytinių požymių vystymąsi, reprodukciją bei kitas organizmo funkcijas.

Šaltiniai:

www.homosanitus.lt

www.ediana.lt

www.linksmas.net

www.kildosklinika.lt

www.ligos.sveikas.lt

www.sveikatosabc.lt

www.om3.org/lit/book1/5/5_11.htm

www.avevitaklinika.lt

Komentarai

komentuoti