Mėnulis – tai jūsų emocinė būsena. Jis daro poveikį jūsų nekontroliuojamiems veiksmams, kurie išryškėja kasdieniame gyvenime, nesvarbu, ar tai namų ir šeimos reikalai, ar valgymas, ar mašinos vairavimas. Mėnulio padėtis ženkle rodo šių veiksmų ir emocijų reiškimosi būdą. Mėnulio padėtis name rodo, kuriai gyvenimo daliai ar sričiai turės įtakos šios reakcijos. Taip pat tai nurodys 4-asis horoskopo namas ir namas, kuriame yra Vėžys.
Mėnulis horoskope vaizduoja motiną ar moterį, kuri jus užaugino ir išauklėjo. Vyrų horoskope rodo geidžiamos moters tipą, nes tai atspindi moteriškąją vyro pusę: tokios moterys vaidina pagrindinį vaidmenį vyro gyvenime.
Emocinis žmogaus elgesys dažniausiai susijęs su ankstesne patirtimi, nuo to priklauso momentinės žmogaus reakcijos, kurių jis vėliau gali ir neprisiminti. Tai dažnai yra pavojinga ir trukdo sėkmingam gyvenimui, ypač tuomet, jei Mėnulis yra nugalėtas. Kitaip tariant, Mėnulis yra siejamas su kompleksais, kuriuos galima ir būtina įveikti.
Mitologijoje
Žodis „mėnulis“ kilęs iš senovės slavų kalbos louksna – „ryški“ (būdvardis „louksnos“), lotyniškas žodis luna „mėnulis“ taip pat sietinas su ta pačia indoeuropiečių forma.
Graikai Žemės palydovą vadino Selena, senovės egiptiečiai vadino Jahu. Mėnulio atvaizdas kilo iš egiptiečių hieroglifo. Viduramžių alchemikams ir astrologams tai buvo sidabro ir pirmadienio („Mėnulio diena“) simbolis.
Romėnų mitologijoje Mėnulio kultas buvo išstumtas deivės Dianos kulto, o ši buvo laikoma nakties šviesulio įsikūnijimu. Diana (Artemidė) – viena iš senovės graikų deivių, gražuolė Apolono sesuo, buvo ne tik Mėnulio, bet ir medžioklės deivė.
Kai tik jaunoji Mėnulio deivė buvo pristatyta Olimpo dievams, jie visi panoro su ja susituokti, tačiau ši nenorėjo jų klausytis ir paprašė tėvo leidimo likti visą gyvenimą vieniša, ji taip įtikinamai kalbėjo, kad Jupiteris buvo priverstas nusileisti.
Kiekvieną vakarą, kai tik Saulė baigia savo kelionę, Diana sėdasi į medžioklinį vežimaitį, o pieno baltumo eržilai traukia jį dangaus skliautu. Nesuskaičiuojama daugybė žvaigždžių, mylinčių savąją deivę, seka jos kelionę ir nušviečia jai kelią.
Lėkdama dangumi, Diana dažnai pasilenkia, kad pažiūrėtų į miegančią Žemę, tamsią ir paslaptingą, ir įkvepia svaiginančio gėlių aromato. Jai visada atrodo, kad Gamta, tokia graži dienos šviesoje, tomis stebuklingomis nakties valandomis įgauna ypatingą žavesį.
MĖNULIO SIMBOLIS: puslankis + puslankis = sąmonė ir siela
Mėnulio simbolis yra du puslankiai. Mėnulis yra Saulės šviesos gavėjas. Jis užpildomas gyvybingąja Saulės galia. Mėnulis siejamas su moterišku ar motinišku pradu, jo kūrybinės galios laukia, kol priims vyrišką ar tėvišką (aktyvinantį) pradą, kad sukurtų naują kūrinį. Mėnulis žemėlapyje žymi viską, kas susiję su moteriškumu.
Graikų deivė Selena – Mėnulio archetipas. Ji buvo Helijo – Saulės sesuo, išmintinga vaisingumo deivė. Kitos Mėnulio deivės yra Diana ir Hekatė. Diana, Apolono dvynė sesuo, buvo vaikų globėja, laukinės gamtos deivė ir medžiotoja. Hekatė, įkūnijanti tamsiąją Mėnulio pusę, paprastai buvo siejama su prieblanda, vaiduokliais ir paslaptimis, atsirandančiomis užslinkus tamsai. Šios trys deivės įkūnijo tris Mėnulio fazes, atsirandančias nuo jaunaties iki pilnaties.
Mėnulis neturi savo šviesos, jis atspindi kiekvieno žmogaus nesąmoningumą, instinktus ir troškimus. Siekdami patenkinti savąjį „aš“ (ego), Saulės poreikį, mes liekame priklausomi nuo savųjų instinktų, jausmų ir įpročių. Emocijos ir jausmai yra nesąmoningi mūsų sielos pasireiškimai. Astrologijoje Mėnulis simbolizuoja žmogaus jausmus ir emocinę prigimtį. Raktinis žodis – Jausmai.
Astronomijoje
Mėnulis – vienintelis natūralus Žemės palydovas. Jis susiformavo iš šiukšlių, kurios buvo išmestos į kosmosą, kai ant mūsų planetos nukrito kažkoks dangaus kūnas. Meteoritai ant jo paviršiaus paliko daugybę kraterių. Nuo jauniausių kraterių išsiskiria savotiški spinduliai – šviesūs grunto ruožai, po smūgio išsibarstę į visas puses.
Kur kas tamsesnė lava (išsilydžiusios uolienos), besiveržianti iš Mėnulio gelmių, pamažu užpildė įdubas. Senovėje astronomai manė, kad šios plokščios lygumos – išdžiūvusių tvenkinių dugnas, todėl juos ir pavadino jūromis.
1959 m. vienas pirmųjų sovietinių dirbtinių palydovų fotografavo „galinę“ Mėnulio pusę, nematomą iš Žemės. Paaiškėjo, kad beveik visos jūros yra susitelkusios paviršiuje, kuris nukreiptas į mūsų pusę.
Mėnulio trauka yra šešis kartus silpnesnė nei Žemės. To nepakanka atmosferai sulaikyti, todėl dangus virš Mėnulio visada būna juodas, net ir dienos metu. Atmosferos nebuvimas nulemia staigius temperatūros svyravimus: Saulės apšviestos vietos sušyla iki 117 ° C, o tos, kurios patenka į šešėlį, atvėsta iki – 153 ° C.
Šaltinis: astrolus.ru
Norite sužinoti savo planetų reikšmės? Tai puikiai matosi nataliniame horoskope, norint jas sužinoti – kreipkitės asmeniniam horoskopui.
